Lauko baldai perkami vasarą ir vertinami rudenį. Pirmas sezonas beveik nieko neparodo – viskas atrodo gerai. Skirtumas tarp gero ir prasto sprendimo išryškėja po antros žiemos, kai vienas komplektas stovi kaip stovėjęs, o kitas jau klibą, blunka arba supuvęs ties tvirtinimais.

Kodėl metalo rėmas

Pilnai medinis lauko baldas yra gražus, bet visa apkrova tenka medienai, o kartu ir visa priežiūra. Plastikas lengvas, bet ultravioletiniai spinduliai per kelerius metus jį padaro trapų. Metalinis rėmas su medine arba kompozitine sėdimąja dalimi yra kompromisas, kuris praktikoje laiko ilgiausiai: konstrukcinę funkciją atlieka metalas, o liesti malonu medieną.

Svarbus ir svoris. Lengvas baldas patogus nešioti, bet stipresnis vėjas jį verčia. Metalinis rėmas išsprendžia tai be papildomų svarmenų, o atviroje vietoje ar prie vandens tai turi reikšmės.

Suoliukai: matmenys, kurie lemia patogumą

Patogaus suoliuko sėdynės aukštis yra maždaug 42–45 cm, gylis – apie 40–45 cm, o atlošo kampas – nedidelis, bet būtinas. Suoliukas be atlošo tinka trumpam prisėsti prie tako, bet ne valandai prie stalo. Sėdynės lentelės turėtų turėti kelių milimetrų tarpus – be jų vanduo lieka ant paviršiaus ir mediena pilkėja greičiau.

Atskira detalė yra kojų apačia. Jei metalinis rėmas remiasi tiesiai į žolę arba žvyrą, ten kaupiasi drėgmė. Plokštelė su nedideliu tarpu arba reguliuojama koja pratęsia baldo gyvenimą ir leidžia išlyginti nelygų pagrindą.

Stalai ir ugnies stalas

Lauko stalo stalviršis turi nuvesti vandenį. Idealiai plokščias, sandarus paviršius kaupia balas, todėl geriausiai veikia arba lentelės su tarpais, arba paviršius su minimaliu nuolydžiu. Rėmo geometrija svarbi dėl kojų: skersinis per vidurį atrodo tvirtai, bet trukdo sėdintiems.

Ugnies stalas yra atskira kategorija. Jame svarbu degiklio ar židinio dalies atskyrimas nuo stalviršio medžiagos, oro pritekėjimas ir tai, kad karštis nesikauptų po stalu. Tokie metaliniai lauko baldai gaminami individualiai būtent todėl, kad kiekviena terasa turi savo matmenis, o ugnies dalis turi būti suderinta su ja, ne atvirkščiai.

Apdaila ir spalva

Miltelinis dažymas yra standartas. Tamsios matinės spalvos gražiai atrodo, bet saulėje įkaista labiau – tai jaučiasi, jei sėdimoji dalis irgi metalinė. Šviesesni atspalviai praktiškesni pietinėje pusėje. Medinėms dalims geriausiai tinka termomediena arba alyva apdorota kietmedžio lenta; alyvą reikia atnaujinti maždaug kartą per sezoną, kad spalva neišbluktų.

Kada gaminti pagal matmenis

Serijiniai baldai tinka įprastai kvadratinei terasai. Individuali gamyba pasiteisina, kai suoliukas turi eiti palei nestandartinio ilgio sieną, kai stalas turi tilpti tarp dviejų fiksuotų taškų, kai norima, kad baldai atitiktų tvoros ir vartų atspalvį, arba kai reikia komplekto bendro naudojimo erdvei, kur svarbiau atsparumas nei kaina.

Priežiūra, kurios realiai reikia

Metalinė dalis nereikalauja beveik nieko – pakanka nuplauti vandeniu. Medinė dalis reikalauja alyvos kartą per sezoną. Žiemai baldų nebūtina nešti į vidų, bet verta pakelti nuo žemės arba uždengti, kad vanduo nestovėtų ant horizontalių paviršių. Uždengti reikia taip, kad po danga vaikščiotų oras – sandarus plėvelės maišas pakenkia labiau nei atviras oras.

Kur statyti ir kaip pritvirtinti

Lauko baldų vieta lemia, kiek jie bus naudojami. Suoliukas viduryje pievos atrodo gražiai nuotraukoje, bet žmonės natūraliai sėdasi ten, kur už nugaros yra siena, gyvatvorė ar bent stulpas. Antras veiksnys – šešėlis popietėje; baldai atviroje pietinėje pusėje vasarą tiesiog nenaudojami.

Pagrindas po baldais turi būti stabilus ir bent minimaliai pralaidus vandeniui. Ant minkštos žolės metalinės kojos įsminga nevienodai, ir stalas ima klibėti kiekvieną sezoną iš naujo. Paprasčiausias sprendimas – plokštelės arba trinkelių aikštelė, didesnė už baldą maždaug per pusę metro iš kiekvienos pusės.

Viešose ar atvirose erdvėse suoliukai dažnai tvirtinami prie pagrindo. Tai sprendžia ne tik vagystės, bet ir vėjo klausimą: lengvesnius baldus stipresnis vėjas perstumia, o ugnies stalą perversti yra jau ir saugumo klausimas.

Ugnies stalas: ko klausti prieš perkant

Pirmas klausimas – kuro tipas. Bioetanolio degiklis paprastas ir nereikalauja jokių įvadų, bet liepsna jautri vėjui ir degimo laikas ribotas. Dujinis variantas patogesnis ilgesniam vakarui, bet reikalauja vietos balionui ir tvarkingo, sertifikuoto degiklio bei apsauginių sprendimų.

Antras – atstumas iki degių paviršių. Ugnies stalas ant medinės terasos reikalauja atskiro šiluminio barjero po juo; gamintojo nurodytas saugus atstumas iki stogelio ar sienos turi būti žinomas prieš perkant, o ne po. Trečias – vėjo apsauga: stiklo ekranas aplink liepsną keturis kartus pratęsia vakarus, kuriais stalu apskritai galima naudotis.

Dažnai užduodami klausimai

Koks suoliuko sėdynės aukštis yra patogiausias?

Maždaug 42–45 cm nuo žemės, o gylis apie 40–45 cm. Ilgesniam sėdėjimui būtinas ir nedidelis atlošo pakrypimas.

Ar metaliniai baldai įkaista saulėje?

Tamsūs matiniai paviršiai įkaista labiau. Todėl sėdimoji dalis dažniausiai daroma iš medienos arba kompozito, o metalas lieka rėme.

Ar reikia lauko baldus žiemai nešti į vidų?

Nebūtina. Svarbiau, kad vanduo nestovėtų ant horizontalių paviršių ir kad po uždangalu vaikščiotų oras.

Kaip prižiūrėti medines dalis?

Alyva arba specialia priemone kartą per sezoną. Be to mediena nesugenda, bet per porą metų tampa pilka.

Kada verta gaminti baldus pagal matmenis?

Kai terasa nestandartinė, kai baldas turi tilpti tarp fiksuotų taškų arba kai norima suderinti spalvą su jau esamais vartais ir tvora.